New post

Vieniems kalėdinis laikotarpis asocijuojasi su saldžiu mandarinų kvapu, su karštu obuolių pyragu ir ledais, su šiltu kavos puodeliu, jaukiais, ilgais žiemos vakarais mylimų žmonių rate.Artėjant šventiniam laikotarpiui mes visaip stengiamės į savo namus prisikviesti jaukumą, šilumą, stebuklo laukimo nuotaiką. Tai puoselėti padeda įvairios dekoracijos, puošmenos, kurias pasitelkiame pasinaudoję savo išmone ir kūrybiškumu. Mes namus puošti patariame ne tik dirbtinėmis dekoracijomis, bet ir Jūsų pačių užaugintomis gyvų gėlių kompozicijomis. Pristatome 6 gėles, kurių dėka šventine namų aplinka džiaugsitės Jūs, jūsų artimieji ir svečiai. 

Puansetija. Tai populiariausia gėlė šventiniu laikotarpiu. Dažniausiai tiesiog vadinama Kalėdų gėle arba puošniąja karpažole. Šventiniu laikotarpiu šios gėlės pardavimai sudaro net 85 proc. visų nuperkamų vazoninių gėlių. 

Tai augalas tamsiai žalios samanų spalvos karpytais lapais ir akį rėžiančiais raudonais pažiedžiais. Puansetijos pažiedžiai dažniausiai būna raudonos spalvos, tačiau gali būti ir šviesiai žalios spalvos, oranžiniai, rožiniai, balti. Šios gėlės žiedai – kuklūs, mažučiai geltonos spalvos žiedeliai. Šios gėlės žydi būtent žiemą. Gėlė mėgsta rytinę saulę ir pavėsį dieną. 

Svarbiausi dalykai, kuriuos svarbu žinoti auginant šią gėlę: 

• Puansetijos mėgsta didelį kiekį netiesioginės saulės šviesos.
• Vandens balansas šios įsodintoje žemėje turi būti nuolat palaikomas. Gėlė mėgsta drėgmę, tačiau jokiu būdu jos neperliekite ir laistykite tik tada, kai žemė bus išdžiūvusi. Laistykite tai, kad vandens neliktų vazonėlio lėkštutėje. Perlaistyto augalo šaknys ims pūti, nebeįsisavinti vandens pertekliaus. 
• Šiai gėlei svarbus gerai išdirbtas drenažas. Augalui svarbi pastovi, ne per didelė drėgmė. Ją palaikyti galite vazonėlio dugne paberdami akmenėlių. 
• Nepatartina šios gėlės laikyti tose namų vietose, kuriose ji galimai gali gauti skersvėjį – prie durų, langų, orlaidžių.
• Puansetija mėgsta erdvę. Tad įsigyją šią gėlę persodinkite ją didesniame vazone su dirvožemiu, kuriame gausu organinių medžiagų. 
• Svarbu augalą genėti. Neprižiūrima puansetija išstybs ir taps didele, retalape gėle. Genėdami ją avėkite pirštines, nes šios gėlės lapų sultys gali sudirginti odos paviršių. Pavasarį, pasibaigus šalčiams gėlę galite laikyti lauke. 

Puansetija – gėlė kilusi iš Meksikos ir Centrinės Amerikos. Nuostabu, kad šios gėlės anksčiau naudotos dažų išgavimui ir medicininiais tikslais. Šiandien išvesta apie 100 įvairių šios gėlės rūšių. Populiariausios yra raudonos spalvos puansetijos. Dažnai žmonės renkasi baltos ir rožinės spalvos puansetijas.

Jei šią gėlę dovanojate brangiems žmonėms įsidėmėkite, kad: balta puansetijos spalva simbolizuoja tyrumą, nekaltumą ir taiką; raudona – Kristaus kraują; žalia – amžinąjį gyvenimą; mėlyna – Mergelę Mariją. 

Simbolika. Šios gėlės kilmė taip pat ypatinga ir siekia XVI a. Pasakojama, kad kitados buvusi skurdžiai besiverčianti mergaitė, kuri turėjo didelį norą – padovanoti kažką gražaus ir ypatingo Mergelei Marijai Šv. Kalėdų proga. Keliaujant į bažnyčią, mergaitei apsireiškė angelas, kuris pasufleravo parinkti bet kokių pakelės piktžolių. Mergaitė taip ir padarė – parinko žolių, kurias paliko mažoje koplytėlėje ant altoriaus. Neįtikėtina, tačiau tą pat akimirką žolės tapo ypatingo grožio raudonos, žvaigždės formos gėle. Ir šiandieninėje kultūroje šios žvaigždės formos lapai siejami su Betliejaus žvaigžde, o raudona spalva simbolizuoja Jėzaus Kristaus kraujo auką ant kryžiaus. 

Kalėdų rožė (baltažiedis eleboras). Tai populiarus kalėdinio laikotarpio augalas visoje Europoje. Turbūt pagrindinė to priežastis – gėlės žydėjimo laikotarpis – žiemos vidurys. Neapsigaukite dėl pavadinimo – gėlė tikrai nėra rožių gėlių grupei priklausantis augalas. Tokį pavadinimas jai prigijo dėl vizualaus panašumo į laukinę rožę. 

Svarbiausi dalykai, kuriuos svarbu žinoti auginant šią gėlę:

• Kalėdų rožė mėgsta netiesioginę šviesą.
• Dirvožemis šiai gėlei turėtų būti mažai rūgštinis su kompostu, juodžemiu ir daug drėgmės. 
• Gėlė nemėgsta per daug vandens, todėl ją geriausia laistyti tada, kai žemė visiškai išdžiūsta.
• Kalėdų rožei svarbi mineralų gausa, todėl patartina gėlę tręšti kas 5-6 sav. skystomis trąšomis. 
• Po žiemos, kiekvieną pavasarį, svarbu pašalinti pavytusias ataugas ir nereikalingus lapelius.
• Baigiantis šalnoms, ankstyvą pavasarį gėlę galima persodinti į sodą.
• Vazonėlyje auginama gėlė mėgsta vėsą.

Simbolika. Legenda pasakoja, kad ši gėlė pražydo tiesiog sniege iš jaunos mergaitės ašarų, kuri laibai sielvartavo ne turėdama, ko padovanoti tik ką gimusiam Kristui. 

Kalėdų kaktusas (plokštenis). Tai dar viena gėlė, kurios žydėjimas džiugina šaltuoju metų laiku. Šiai gėlei būdingi balti, raudoni, purpurinės spalvos žiedai. Priklauso tradiciniai kaktusų genčiai, tačiau atrodo kitaip nei įprasti kaktusai – lapai ilgi, segmentuoti, neturi dyglių. Kalėdinis kaktusas nemėgsta sauso oro, tiesioginių saulės spindulių.

Svarbiausi dalykai, kuriuos svarbu žinoti auginant šią gėlę:

• Pirmiausia šiam augalui svarbu tinkama žemė – žemių mišinys, papildytas rupiu gruntu (pvz., smėlis, žvyras). Kaip ir kitos šaltojo laikotarpio gėlės, taip ir Kalėdų kaktusas mėgsta ne tiesioginius saulės spindulius, dirbtinę šviesą. 
• Augimo ir žydėjimo laikotarpiu patartina gėlę patręšti kalio turinčiomis trąšomis (tiks ir kalio trąšos pomidorams).
• Gėlė mėgsta drėgną, bet ne permirkusį dirvožemį. 
• Patartina gėlę reguliariai nupurkšti šviežiu vandeniu. 
• Geriausia temperatūra apie 20 laipsnių.

Simbolika. Legenda pasakoja, kad šios gėlės kilmės šalyje Bolivijoje, misionierius siekė vieto gyventojus paversti krikščionimis. Tai jam sekėsi sunkiai ir Kūčių naktį jis vienas meldėsi prie altoriaus. Tačiau netikėtai išgirdo artėjančius balsus: žmonės giedojo jo išmokytą giesmę Jėzui ir rankoje nešėsi žydinčias augalo šakas. Tas augalas buvo kaktusas, nuo to laiko augalas pavadintas Kalėdų kaktusu ir simbolizuoja viltį ir tikėjimą.

Azalija. Rafinuotą moteriškymą spinduliujanti gėlė. Augalas žydi žiemą todėl tai dar viena gėlė puikiai padėsianti puoselėti gyvą, skoningą, jaukų ir šiltą švenčių laukimą jūsų namuose.

Svarbiausi dalykai, kuriuos svarbu žinoti auginant šią gėlę:

• Lepi ir akylesnės priežiūros reikalaujanti gėlė. Nesant tinakmos priežiūros, po kelių savaičių žiedai nuvysta ir nukrinta lapai. 
• Azalija mėgsta vandens gausą, neaukštą oro temperatūrą ir ryškų apšvietimą. Nuvytusius gėlės lapelius būtina pašalinti. 
• Žydint gėlei būtinas gausus laistymas. Kovo – rugsėjo menesiais azaliją būtina pūsti vandeniu (kambario temperatūros), o vasarą net patartina gėlę laikyti inde su vandeniu. Mažiausiai gėlę laistyti reikia rudenį, kada vyksta pumpurų brendimas. Vasarą gėlės lapelius reikia gausiai nuskabyti ant stiebo paliekant 5–6 lapelius.
• Gėlė persodinama kartą per 2–3 metus. 

Bugienis. Autentiška, senus laikus menanti gėlė. Ilgą laiką pamiršta, tačiau kasmet vis dažniau pasirenkama gėlė kalėdiniam laikotarpiui. Senovėje baltai šią gėlę saulėgrįžos metu ją degindavo, tikėdami, kad šis augalas išvaro velnią, o jo vainikai atneš laimę. Bugienis itin dekoratyvus ir puikiai papuoš šventėms dekoruojamus jūsų namus. Iki paplintant eglutėms būtent ši gėlė buvo pagrindinis Kalėdinis dekoracinis akcentas. Norite būti originalūs – rinkitės šį augalą ir juo dekoruokite namus. Šakelės nuskintos ilgai nevysta, todėl iš jų galite formuoti ir dekoruoti girliandas, puokštes. 

Augalo lapeliai dantyti, žiedeliai kvapnūs ir balti, o kraujo spalvos vaisiai ant kero kybo visą žiemą. Bugieniui reikalinga erdvė, todėl šalia jo nesodinkite jokios kitos gėlės. Šiam augalui nebūtinas genėjimas – išskyrus pavasarį norint suformuoti gražesnę gyvatvorę. 

Amarilis. Turbūt niekas neprieštaraus, kad tai nuostabaus grožio gėlė – žiedo dydis ir išraiškingumas žavi. Šiomis gėlėmis dekoruodami namus šventiniu laikotarpiu tikrai sukursite pakilią stebuklo laukimo nuotaiką! Tam puikiai tiks ir gėlių salone pirktas gėlės žiedas, o jeigu esate gėlių mylėtojai be didelių sunkumą galite džiaugtis ir savo užsiauginta amarile.

Svarbiausi dalykai, kuriuos svarbu žinoti auginant šią gėlę:

• Gėlės svogūnėlis turi būti tvirtas, nepažeistas, sauasas. Geriausia jeigu jis su šaknelėmis. Įsidėmėkite – kuo didesnis sodinamas svogūnėlis tuo didesnis bus gėlės žiedas.
• Prieš sodindami gėlę palaikykite svogūnėlį šiltame vandenyje šaknimis į apačią.
• Amariliams nėra būtina didelė erdvė, todėl galite rinktis palyginus mažą vazonėlį.
• Svarbu derlinga žemė sodinimui (kompostas) ir, kad vazonėlio dugne būtų skylutė drenažui.
• Pasodinę gėlę į žemę palikite trečdalį svogūnėlio neužlietą žemėmis.
• Pasodintą augalą gausiai palaistykite, o tada nelaisktykite kurį laiką. Laistyti galėsite tik pasirodžius žaliam daigeliui. 
• Galite pagudrauti stengdamiesi padaryti taip, kad gėlė pražįstų žiemą ir puoštų jūsų namus šventiniu laikotarpiu. Patartina nuo rugpjūčio mėnesio nebelaistyti gėlės ir leisti jai ilsėtis rugsėjo, spalio mėnesiais. Lapeliai turėtų nugelsti ir nuvysti. Jeigu pastebėsite, kad augalas visgi nevysta (nesiilsi) persodinkite jį. Tokį poilsiui paruoštą augalą laikykite vėsioje, sausoje, prasto apšvietimo vietoje (paskaičiuokite maždug 10–12 savaičių iki Kalėdų). Gėlei išleidus naują stiebą, pašalinkite 1 cm žemės sluoksnį, atnaujinkite laistymą ir perkelkite augalą į šiltesnę vietą kambaryje.

Nepamirškite! Žydinčių žiemos gėlių vazonų nepamirškite papuošti kalėdinėmis dekoracijomis, arba augalus įkomponuokite šventinių kompozicijų kontekste.